Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune

Šalis: Lietuva
Miestas: Kaunas
Adresas: Vilniaus g. 33
Telefonas: Ekskursiją užsisakykite iš anksto tel. (8-37) 201778
Lankytojų įvertinimas:
Peržiūrėta: 4016
56
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune Lietuvos viduryje, Kauno miesto centrinėje dalyje, kur Senamiestis susitinka su Naujamiesčiu, stovi dviaukštis pastatas, kurį miestiečiai dažnai su meile, bet klaidingai, pavadina Kauno Prezidentūra. Pravėrus rūmų duris, patenkama į Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918 - 1940 m.) politinės valdžios ir įtakos centrą. Nuo 2005 metų buvę Prezidento rūmai yra atviri lankytojams, juose galima susipažinti su tarpukario Lietuva, laikinąja sostine Kaunu, pirmaisiais valstybės piliečiais, jų darbu ir kasdieniu gyvenimu. Neobarokinis Prezidentūros pastatas yra vienas iš reikšmingiausių 1918 - 1940 m. Lietuvos Respublikos memorialinių ženklų. Įžengę pro rūmų paradines duris, prie kurių paprastai po kredencialų įteikimo kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu fotografuodavosi užsienio šalių diplomatinio korpuso atstovai, išvysite autentiškus XIX a. antrosios pusės paradinius laiptus su puošniomis tekintomis ir drožinėtomis medinėmis detalėmis. Pirmame pastato aukšte apžiūrėsite budinčiojo karininko, adjutanto kabinetus, pasivaikščiosite po Prezidento šeimos kambarius, o pakilę į antrą aukštą jau minėtais laiptais, kurių grožį dar paryškina didžiuliai paauksuoti veidrodžiai, pateksite į Audiencijų salę. Tai buvo pagrindinė oficialių priėmimų erdvė, kuri savo santūria prabanga iki šiol stebina pirmą kartą čia apsilankiusius. Šalia Audiencijų salės - šviesus Prezidento ir jo šeimos valgomasis, o už mažosios Posėdžių salės pamatysite, koks nedidelis, bet jaukus buvo pirmojo šalies piliečio darbo kabinetas su prezidentiniu darbo stalu ir knygų lentynomis.

PARODOS:

Be nuolatinės, apie Prezidentų rūmus pasakojančios ekspozicijos, muziejuje rengiamos laikinos parodos. Šiuo metu galite pamatyti šias parodas: "Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.)" Artėjančio šimtmečio šviesoje Istorinė Prezidentūra kviečia visus pažvelgti į tarpukario šventes ir iš jų vieniems pasimokyti dalyvavimo kultūros, o kitiems - kaip suvienyti žmones bendrai idėjai. Keturiose Istorinės Prezidentūros salėse pasakojama, kaip šventės lyg pasjanso kortos buvo dėliojamos atsižvelgiant į vidaus ir tarptautinę padėtį, politines ir ideologines valdančiojo elito pažiūras, didžiausius valstybės laimėjimus ir siekius. Pirmą kartą nuo 1930 m. parodos lankytojai turi unikalią galimybę pamatyti Vytauto Didžiojo paveikslą, jubiliejiniais metais apkeliavusį visą Lietuvą. Šalia jo - kartu keliavusi įspūdinga Raportų knyga. Taip pat galima apžiūrėti originalius sveikinimus ir dovanas, įteiktus Prezidentui Antanui Smetonai jubiliejaus proga. Lankytojai išvys Vilniaus pasą ir galės patyrinėti kaip minutes be istorinės sostinės skaičiavo laikrodis "Mes be Vilniaus nenurimsim". Lankytojai nustebs pamatę pirminį Juozo Zikaro skulptūros "Laisvė" projektą - originalus ir brangus sumanymas liko tik gipsinėje išliejoje. Parodoje taip pat spindi aukščiausi valstybės apdovanojimai ir patriotiškos visuomeninių organizacijų vėliavos. Parodą pagyvina archyviniai vaizdo kadrai iš 1925, 1928 ir 1930 metų valstybės švenčių. Pabaigoje lankytojų laukia smagus žaidimas - galimybė pakeliauti po Lietuvą kartu su Vytautu Didžiuoju. Paroda veikia iki 2018 m. vasario 1 d.

"Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas" Parodoje pristatomas prieš 150 metų gimęs ir lygiai prieš 90 metų prezidento priesaiką ištaręs pavyzdinis Lietuvos demokratas Kazys Grinius. Dar vaikystėje užsikrėtęs demokratijos idėja, Kazys Grinius sirgo visą gyvenimą: kovodamas už lietuvišką žodį ir Lietuvos nepriklausomybę, saugodamas Pirmosios Lietuvos Respublikos laisves ir teises, kurdamas valstybės pamatus kaip Ministras Pirmininkas ir Prezidentas bei protestuodamas prieš nedemokratiškus okupantų veiksmus. Šalia turtingos ikonografinės medžiagos, parodoje lankytojai išvys ir unikalią Joanos Griniuvienės surinktą suvalkietiškų liaudiškų dirbinių, daugiausia prijuosčių, kolekciją. Kazys Grinius rašė, jog "ši kolekcija, pradėta rinkti apie 1898 metus Pilviškiuos, šeimai buvo labai brangi ir matė daug pasaulio: kolekcija pabuvo Nalčike, Kislovodske. 1919 m. iš Kislovodsko per Novorosijską, Konstantinopolį, Marselį, Lorgues nukeliavo į Paryžių, iš kur 1923 m. buvo parvežta Kaunan". Be įspūdingos prijuosčių kolekcijos lankytojai dar pamatys, kokiais šachmatais, išdrožtais savo rankomis tremtyje Halėje, Kazys Grinius žaisdavo su sūnumi Liūtu. Įsitikins, koks įvairus buvo Kazio Griniaus rašytinis palikimas, kuriame, pasak jo paties, be įvairios tematikos straipsnių ir leidinių, trūksta tik poezijos. Taip pat lankytojai galės pasitikrinti savo demokratijos supratimo lygį - apsilankyti improvizuotoje demokratijos vaistinėje ir iš įvairių ingredientų "pasigaminti" veiksmingiausią vaistą įvairioms demokratiją varginančioms ligoms gydyti. Paroda veikia iki 2017 m.

"Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentai ir Prezidento institucija" Atnaujintoje ekspozicijoje mažajame Prezidento rūmų salone lankytojai gali susipažinti su Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentais tiek tradiciniu, tiek interaktyviu būdu. Šalia stendų su prezidentų portretinėmis nuotraukomis, biografijomis, priesaikomis ir asmeniniais daiktas, galima išgirsti prezidentų kalbas, pamatyti kaip jie atrodė dokumentiniuose kino kadruose, virtualiai pakeliauti prezidentiniu maršrutu ar pasitikrinti savo žinias apie prezidentus spalvinguose ir smagiuose kompiuteriniuose žaidimuose. Penkios viena už kitą sunkesnės dėlionės, žaidimas "Pažink Prezidentus" ir trys žaidimai "Prezidento kabinete" - "Sudėliok Prezidento daiktus", "Prezidento svečiai" ir "Prezidentai skaito spaudą" - abejingų nepaliks. Didžiausias lankytojų laukiantis iššūkis ekspozicijoje - Nepriklausomos Lietuvos simbolis J. Zikaro skulptūra "Laisvė", kurią reikia sudėlioti iš 65 plytų, o kiekviena plyta - tam tikras Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio įvykis.

Muziejuje galima ne tik apžiūrėti veikiančias parodas, bet ir užsisakyti apžvalginę ar temines ekskursijas: "Prezidento rūmai", "Moderniosios valstybės kūrimosi istorija Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918 - 1940 m.)", "Lietuvos Respublikos Prezidentai". Organizuotoms mokinių, mokytojų, studentų ar šiaip besidominčių istorija grupėms siūlome edukacines programas: "Aprangos kodas laikinojoje sostinėje", "Jaunojo piliečio pamoka", "Greitoji demokratijos pagalba", "Vytautas nori pamatyti savo Lietuvą" bei specialų edukacinį užsiėmimą "Lietuvos valstybės kūrėjai dailėje".

Darbo laikas: II-VII 11-17, IV 11- 19
Plačiau apie nuolatines bei kintamas parodas, muziejuje vykstančius renginius galite sužinoti muziejaus internetinėje svetainėje istorineprezidentura.lt, el. paštu [email protected], Istorinės LR Prezidentūros Facebook paskyroje bei telefonu (8-37) 201778.



Žemėlapis: